Praėjusią savaitę darbo biržose įregistruota 7.500 bedarbių. Po pauzės tai daugiausia per pastaruosius du mėnesius. Specialistai teigia, kad tai – normalūs svyravimai, esą apie naują atleidimų bangą kalbėti dar anksti.
Balandį bendrovės pamažu atsigavo nuo ekonominio sąstingio šoko, apsukas ėmė didinti kai kurios gamybos įmonės, o į darbo biržą kas savaitę kreipdavosi vis mažiau naujų darbo ieškančių žmonių. Tačiau birželio 5–12 dienomis darbo biržos slenkstį vėl mynė 7.500 naujų žmonių, 2.000 daugiau nei ankstesnę savaitę. „Mėnesio pradžioje statistiškai visada sulaukiame daugiau besikreipiančių asmenų. Be to, praėjusią savaitę darbo birža gavo 16 pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus, dvigubai daugiau nei balandžio pabaigoje“, –
sako Inga Liubartė, Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėja, ir priduria, kad per visą gegužės buvo gautas tik 21 toks pranešimas.
Pasak specialistės, daugiausia žmonių atleidžiama dėl bankroto, sumažėjus gaminamos produkcijos paklausai ir dėl struktūrinių pokyčių. Pastebima, kad į darbo biržą dažniau kreipiasi jauni, iki 25 metų žmonės.
Svyruoja
Balandį sumažėjus naujų registruotų bedarbių ir darbo ieškančių asmenų specialistai perspėjo, kad optimistines išvadas daryti ankstoka. Tuometinis atoslūgis esą galėjo būti tik laikinas atokvėpis prieš birželį, kol bendrovės suskaičiuos pusmečio rezultatus ir pakoreguos biudžetus. O apie teigiamus pokyčius darbo rinkoje būtų galima kalbėti tik tada, jeigu naujų bedarbių nuolat mažėtų bent 5–6 mėn. „Manau, kad tai normalūs svyravimai. Daugiau ieškančiųjų darbo buvo gruodį, vėliau – kovą. Panašus darbo ieškančiųjų pagausėjimas gali būti ir spalį. Bendrovės peržiūri ketvirčio rezultatus ir atitinkamai reaguoja“, – sako Vega Dikčienė, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ Personalo mokymų centro vadovė, ir priduria, kad dalis įmonių laukia, kada atsities užsienio rinkos, jei ilgai nesulauks, darbuotojų atleidimų taip pat gali pagausėti.
Lina Preikšienė, „Grand Partners“ verslo konsultantė, organizacijų psichologė, neatmeta ir sezoniškumo įtakos. Pasak jos, tik keletas sričių vasarą dirba daugiau, o likusios šiltuoju metų laiku gyvena atostogų nuotaikomis, dirba mažiau, tad gali atleisti ir daugiau darbuotojų. „Patys darbdaviai teigia, kad jau buvo dvi atleidimų bangos gruodį ir kovą. Tačiau niekas nesako, kad tai jau pabaiga“, – pažymi p. Preikšienė ir priduria, kad bendrovės teikiamos konsultacijos, kaip tinkamai atleisti darbuotojus, vis dar turi paklausą.
Bus blogiau
Specialistai sunkiai prognozuoja, kada galima tikėtis teigiamų darbo rinkos pokyčių, tačiau tvirtai teigia, kad juos žmonės pajus vėliau nei atsigaus visa ekonomika. Pavyzdžiui, Vokietijos darbo rinka, pasak Norberto Valterio (Norbert Walter), „Deutsche Bank“ vyriausiojo ekonomisto, tikrąjį sunkmečio veidą pamatys tik ateinančiais mėnesiais. Nors ekonomikos nuosmukio dugnas, pasak jo, jau pasiektas, tai rodo eksporto ir pramonės rodikliai, tačiau kitais metais Vokietijoje dar gali būti skaičiuojama 5 mln. bedarbių. „Patys blogiausi laikai, be jokių abejonių, yra dar priešakyje. Apie kokį nors atšilimą darbo rinkoje negali
būti nė kalbos“, – p. Valterį cituoja „Bild“.
Straipsniai 2009-06-16
