Komanda pandemijos akivaizdoje: ar yra kuo džiaugtis?

COVID-19 pandemija, kilusi Kinijoje 2019 m. gruodžio mėn., išplito visame pasaulyje ir yra šių dienų pagrindinė aktualija. Panika ir netikrumas apėmė ne tik gyventojus, kuriuos neramina grėsmė tapti viruso aukomis. Pandemija taip pat smarkiai sutrikdė ir pasaulio verslą. Įvairių veiklų stabdymas, apribojimas, darbas namuose bei kitos naujos „normos“ keičia darbuotojų ir vadovų bendravimą, kai kuriuos svarbius bendradarbiavimo niuansus. Daugeliui kelia susirūpinimą tai, kaip ateityje atrodys „įprastas verslas“, kaip reikės išmokti prie jo prisitaikyti, kaip tokiam verslui suburti komandą, sutelkti žmones produktyviam ir sėkmingam veiklos vystymui.

Atrodytų, kad šie gana drastiški verslo pasaulio pokyčiai aktualiausi įmonių vadovams. Tačiau ne mažiau tai svarbu ir Žmogiškųjų išteklių departamentui, kuris tiesiogiai ir rūpinasi, jog darbuotojai rastų savo vietas ir paskirtis versle, o verslas, įmonė rastų savo „grynuolius“. Vaizdžiai tariant, būtent personalo valdymo specialistai yra ta grandis, kuriai tenka atsakomybė užtikrinti, kad didžiuliame verslo mechanizme visi būtini sraigtai atsidurtų savo vietose, „suveiktų“ ir, sklandžiai kartu dirbdami, užkurtų variklį bei visu pajėgumu skrietų pirmyn.

Ar yra kokios naudos…

…darbuotojams?

Visame pasaulyje visų lygių darbuotojai priversti dirbti iš namų. Tačiau, priešingai nei tikėtasi, šis pokytis padidino darbuotojų produktyvumą. Pirmiausia, dirbdami iš namų, žmonės gali tarsi atsigręžti į save, savo prigimtines savybes, biologinius laikrodžius ir darbui skirti tą laiką, kai yra patys produktyviausi – kas nuo ankstyvo ryto, o kas popietės ar net nakties valandomis. Be to, darbuotojai su niekuo nesiderindami gali dirbti tokiais intervalais, kokie jiems asmeniškai priimtiniausi – kai kas gali skirti darbui ilgas nepertraukiamo ir neblaškomo susitelkimo valandas, o kai kas, priešingai, skaidyti darbus koncentruotomis atkarpomis ir po kiekvienos įveiktos atsikvėpti, pailsėti, neblaškydamas kolegų.

Kitas svarbus aspektas – dirbdami iš savo namų, darbuotojai buvo priversti išmokti savidisciplinos, savikontrolės ir dar didesnės atsakomybės – atlikti jiems skirtas užduotis be tiesioginės vadovo kontrolės. Pasitelkti patogiausią būdą, produktyviausias darbo valandas ir tikrai padaryti tai, ką reikia. Taipogi darbas iš namų padeda sutaupyti nemažai laiko, kuris būdavo sugaištamas vykimui į darbą ir atgal, ruošimuisi į darbą. Dėl to darbuotojai gali naudoti šį sutaupytą laiką bendravimui su savo artimaisiais, pomėgiams, ruošos darbams, sportui ar pan. Taip išauga pasitenkinimo lygis, bent iš dalies dingsta ar apmalšta nuolatinio laiko trūkumo asmeniniam gyvenimui pojūtis. Taip pat kai kurie darbuotojai sutaupo savo energijos, kurios reikėdavo „persijunginėjimui“ iš „naminio“ režimo į „darbinį“ ir atvirkščiai. Be to, labiau apsisaugoma ir nuo tokių žmogiškų reiškinių, kaip neigiamos kolegų emocijos, ypač jei kolektyve yra asmenų, linkusių prastą nuotaiką aktyviai transliuoti į aplinką, verčiančių visą ar dalį komandos įsitraukti ne į darbą, o į jų asmeninių problemų gvildenimą ar pan.

…vadovams?

Dabartinė padėtis, nors ir kelia nemažai iššūkių bei streso, turi ir išties reikšmingų pliusų ir įmonių vadovams. Pirmiausia, ši neužtikrinta ir nerami situacija vidutinio bei aukštesnio lygio vadovams suteikia galimybę atskleisti ir pademonstruoti savo lyderystės bei sprendimų priėmimo įgūdžius, pasitikrinti juos ir objektyviai įsivertinti, pastebėti tobulintinus vadovavimo aspektus bei imtis juos koreguoti, pagerinti.

Kita vertus, vadovai norom nenorom ne tik patys „gauna“ sąlygas ar impulsą išmokti naujų dalykų, tobulėti, bet taip pat gali motyvuoti ir savo komandą, siūlydami darbuotojams kvalifikacijos kėlimo kursus, paskatindami juos dalyvauti profesinių ar net asmeninių įgūdžių gerinimo vebinaruose, kuriems dabar kai kuriais atvejais net lengviau rasti laiko. Turbūt kiekvienas vadovas sutiks, kad tokiais atvejais kaip niekada svarbu rasti būdą palaikyti darbuotojų moralę, motyvuoti juos, įkvėpti optimizmo. Dar vienas privalumas – vadovai gali pasitikrinti ne tik savo lyderystės įgūdžius, bet ir įvertinti savo komandos brandą: ar komandos nariai atsakingi, disciplinuoti, lankstūs, ar geba susitelkti ir operatyviai persiorientuoti, ar turi pakankamai gerus streso, sudėtingų situacijų suvaldymo gebėjimus? Pandemijos ar kitų kritinių situacijų metu šie dalykai net ir be didesnių ypatingų tyrimų atsiskleidžia savaime, tad atsigręžimas į savo komandą, jos pastebėjimas, patyrinėjimas gali būti išties naudingas.

Tad kaip gi HR specialistai? Ar jiems yra ko nerimauti?

Informacijos apie pandemiją kiekiai – milžiniški. Nieko nuostabaus, kad pasitaiko ir nepatikimų naujienų šaltinių, o žmogiška tai, kad klaidinančios ar tiesiog negatyvios informacijos gausa didina darbuotojų panikos, baimės jausmą, nepasitikėjimą tiek bendra situacija, tiek darboviete, vadovais. Atsižvelgiant būtent į tai, kad dauguma biurų visame pasaulyje dabar dirba nuotoliniu būdu, įmonė negali bendrauti „akis į akį“ su savo darbuotojais, negali jausti, kokiomis nuotaikomis jos žmonės gyvena, o tai didina atstumą tarp vadovybės ir kolegų, iškraipo darbuotojų pojūtį apie tai, ką vadovai, įmonė iš tikrųjų planuoja. Taigi rimtu HR specialistų rūpesčiu tampa komunikacijos palaikymas tarp įmonės darbuotojų ir su jais bendrai apie COVID-19 ir apie įmonės, verslo dabartinę situaciją bei perspektyvas.

Tai dar ne viskas. Kita susirūpinimą kelianti sritis yra susijusi su jau minėtu darbuotojų moralės palaikymu, pozityvios, darbingos atmosferos, lojalumo užtikrinimu. Ypač kai įmonių vadovai tokie užimti kitais kritiškai svarbiais reikalais. Be fizinio artumo nebeįmanoma vykdyti tokių veiklų, kaip komandos renginiai ar atviros diskusijos. Tai vienaip ar kitaip griauna komandos tarpusavio, žmonių asmeninį ryšį, kolegišką draugystę, todėl darbdaviams tampa sunkiau „priartėti“ prie savo komandos, įkvėpti žmones, nuoširdžiai nuraminti juos ar padėti kilstelėti nuotaiką. Kur dar faktas, kad kai kuriems darbuotojams, dirbantiems namuose, atokiau nuo likusios komandos, nepastebimai gali kilti grėsmė pasijusti izoliuotiems, atstumtiems, demotyvuotiems, gali apimti vienišumo, beprasmiškumo ar panašios slogios būsenos. Taigi dar vienas iššūkis HR specialistams – rasti būdų pabendrauti su kiekvienu darbuotoju, sugalvoti, kaip apjungti komandą tokiomis sudėtingomis sąlygomis, kaip įžiebti ar išlaikyti viltingą, darbingą nuotaiką, komandiškumą, kaip pakurstyti kiekvieno ambicingumą ir motyvuoti įžvelgti ne problemas, o galimybes. Ir, žinoma, patiems HR specialistams nepaprastai svarbu išsaugoti pozityvią savo būseną, rasti laiko ir būdų pabendrauti su kitais šios srities kolegomis, pasidalinti patirtimis, palaikyti vieniems kitus, įkvėpti ir rasti, kuo pasidžiaugti. Juk būtent HR specialistai įmonėse yra tie, kurie akylai stebi ir pirmieji pajunta vyraujančias nuotaikas, išgirsta darbuotojų poreikius, lūkesčius, abejones, pastebi pokyčius komandoje bei savo rūpesčiu, dėmesiu, patarimu ar tiesiog geru žodžiu sušildo ir nuramina kiekvieną komandos narį.

COVID-19 pandemija yra precedento neturinti krizė, kuri išbando profesinius ir asmeninius santykius visame pasaulyje. Nors tam tikri rūpesčiai iš pradžių gali sulėtinti pažangą, padėti palaikyti kiekvieno žmogaus moralę ir išlaikyti darbuotojų ryšius nepažeistus gali tik nuolatinis ir teigiamas visų šalių bendravimas.