Biure praleistų valandų skaičius ne visada priklauso nuo darbų kiekio. Neretai darbuotojai prasiilgina darbo dieną tiesiog tvarkydami asmeninius reikalus – apmokėdami sąskaitas, redaguodami atostogų nuotraukas. Vadybos specialistai pastebi, kad šią problemą galima išspręsti darbe ir namuose naudojant skirtingus kompiuterius.
Tyrimai rodo, kad 39 proc. darbuotojų asmeniniais tikslais internete naršo iki vienos valandos per savaitę, 29 proc. – 1–2 valandas, o 3 proc. – daugiau nei 10 valandų. Ši problema sparčiai didėja, nes į darbo rinką ateina nauja karta. Tyrimai rodo, kad Y karta, naudodami asmeninį kompiuterį ar telefoną, jau dabar vidutiniškai praleidžia 7,5 valandos per dieną. Tai daugiau nei dvigubai lyginant su kitomis kartomis. Todėl sprendimas atskirti darbinius įrenginius nuo asmeninių gali būti tiesiog neišvengiamas norint dirbti produktyviai.
„Beveik visi pasaulio efektyvumo specialistai pataria turėti du kompiuterius ir du telefonus. Darbo kompiuteris turėtų būti skirtas darbo reikalams, o asmeninis – namų ūkio darbams, laisvalaikiui. Tokiu būdu padėsite sau emociškai, protiškai atskirti namų ir darbo pasaulius. Didžiausia problema ta, kad visus reikalus tvarkant vienu kompiuteriu naikinamos ribos tarp darbo ir namų – rizikuojama anksčiau ar vėliau tapti darboholiku“, – teigia konsultacijų ir mokymų bendrovės GRAND PARTNERS vyr. konsultantė Ieva Iacob.
Papildomos, su tiesioginėmis pareigomis nesusijusios veiklos, ne tik atima darbo valandas, bet ir blaško, todėl prie darbo grįžti sunkiau. Tada darbus tenka dirbti po darbo valandų arba neštis namo. Be to, tokie asmeniniai darbai kaip drabužių, aksesuarų ar knygų paieškos internete, šeimos nuotraukų redagavimas ir panašios asmeninės veiklos gali tapti smagia pramoga visai šeimai. Tokiu atveju nušaunami du zuikiai vienu metu – ir atliekami buities darbai, ir pabendraujama su šeima, todėl nederėtų jais apkrauti ir taip užimtos darbo dienos.
„Pasirašant darbo sutartį neretai būna punktas, pagal kurį vadovui suteikiama teisė kartas nuo karto tikrinti darbuotojo kompiuterį. Net jei vadovas liberaliai žiūri į pašalinius užsiėmimus darbo metu ir net jei tai jūsų asmeninis kompiuteris, kuriuo naudojatės ir namuose, pagalvokite, ar tikrai norėtumėte, kad jis atsivertęs darbalaukyje paliktą sąskaitą sužinotų, kiek kainavo jūsų palaidinė ar kokiame viešbutyje gyvenote per atostogas?“, – pastebi I. Iacob.
Darbiniu kompiuteriu tapęs asmeninis per atostogas dažnai tampa ir jungtimi su darbu. Prisireikus ataskaitos ar kito svarbaus dokumento bendradarbiai imtų trikdyti poilsį. Viena vertus, iš paplūdimio ar įdomios ekskursijos turėtumėte skubiai grįžti į viešbutį, patirtumėte stresą. Antra vertus, dar didesnių problemų iškiltų, jei kompiuterį būtumėte palikę namuose. Visuomet biure liekantis darbo kompiuteris išgelbėtų nuo nemalonių staigmenų per atostogas.
„Didelė problema ta, kad failų talpinimo saugyklos, tokios kaip „Google Drive“ ar „Dropbox“, suteikia galimybę prie bylų prieiti iš bet kurios pasaulio vietos, kur yra internetas. Tai varžo laisvalaikį, trina ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, todėl tokiomis paslaugomis derėtų naudotis atsargiai. Tai reikalauja disciplinos“, – pataria konsultantė.
Šiuos patarimus ypatingai sunku įgyvendinti laisvai samdomiems specialistams (pavyzdžiui, žurnalistams, dizaineriams), kurių darbas ir gyvenimas stipriai persipynę.
Daugiau informacijos:
Ieva Iacob
GRAND PARTNERS
Vyr. konsultantė
Tel. +370 686 13 979
