Kalbos apie visuomenės susipriešinimą Lietuvoje girdimos vis dažniau. Skirtis tarp „mes“ ir „jie“ ryškėja ne tik politikoje, bet ir darbe, bendruomenėse bei asmeniniuose santykiuose.
Pasak mokymų ir verslo konsultacijų bendrovės „Grand Partners“ ugdymo partnerės, konsultantės Ievos Daubaraitės-Palmquist, susipriešinimas nekuria jokios vertės – jis silpnina tiek žmones, tiek valstybę.
Ekspertės teigimu, viena iš susiskaldymo priežasčių – polinkis žmones skirstyti į grupes ir remtis stereotipais. Nors kartais stereotipai gali atspindėti tam tikras bendras tendencijas, jie dažnai iškreipia realybę, ignoruoja individualius skirtumus ir stiprina šališkumą.
„Kai vertiname kitus pagal siauras kategorijas – lytį, kartą, miestą, mitybos įpročius ar kitus požymius – prarandame galimybę pamatyti, kas mus jungia“, – pabrėžia I. Daubaraitė-Palmquist.
Ji pastebi, kad visuomenėje vis dažniau judama ne tik nuo „mes ir jie“, bet ir link „aš ir jie“ mąstymo. Tokį individualizmą, pasak ekspertės, stiprina perdėtas meilės sau kultas. Vis dėlto, jos manymu, Lietuvai dėl geopolitinės padėties ypač svarbus bendruomeniškumas, pagarba ir gebėjimas laikytis bendrų susitarimų.
Kalbėdama apie dialogą, konsultantė akcentuoja aktyvaus klausymosi svarbą. Dažnai, užuot iš tiesų klausęsi, žmonės mintyse jau ruošia atsakymą ir gina savo poziciją. Tokiu būdu pokalbis tampa ne dialogu, o kova dėl teisumo.
Anot I. Daubaraitės-Palmquist, dialogui labiausiai trukdo du dalykai – nenoras klausytis ir laiko stoka. Lietuviams dažnai norisi greito veiksmo, o kalbėjimasis klaidingai suvokiamas kaip nieko neveikimas. Tačiau be laiko, skirto suprasti kitą, neįmanomas nei bendradarbiavimas, nei tvirtesnis visuomenės ryšys.
Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį į informacijos perteklių ir emocingas antraštes. Jos kelia pyktį, baimę, skatina konfliktus, o tai dar labiau gilina atskirtį. Konstruktyvus kalbėjimasis, pagrįstas faktais ir argumentais, gali vesti į bendrumą, empatiją ir brandesnį sprendimų priėmimą.
Svarbus vaidmuo, pasak I. Daubaraitės-Palmquist, tenka ir lyderystei. Skirtinguose kontekstuose reikia skirtingų vadovų: vienur svarbesnis palaikymas ir krypties rodymas, kitur – aiškūs sprendimai ir gebėjimas sutelkti žmones. Tačiau bet kuriuo atveju lyderis turi suprasti žmonių brandą ir padėti jiems augti.
Ekspertė apibendrina, kad net ir iš pirmo žvilgsnio nesuprantami sprendimai dažnai turi savo logiką. Todėl prieš atmetant kitą nuomonę verta sustoti, išklausyti ir pabandyti suprasti.
Visą straipsnį skaitykite čia.
