Z karta, vis aktyviau įsitvirtinanti darbo rinkoje, keičia požiūrį į lyderystę, sako „Grand Partners“ ugdymo partnerė ir aptarnavimo bei kokybės ekspertė Eglė Danilevičiūtė. Jos teigimu, jauni žmonės nebesuteikia pasitikėjimo vien dėl pareigų – jį reikia užsidirbti veiksmais.
Dalis Z kartos lyderystę sieja su perdegimu, biurokratija ir autentiškumo praradimu. „Deloitte Global’s 2025 Gen Z and Millennial“ apklausos duomenimis, vadovaujančias pareigas kaip pagrindinį karjeros tikslą nurodo tik 6 proc. respondentų – daug svarbiau mokymasis, augimas, prasmė ir gerovė nei kopimas hierarchijoje.
Ekspertė pabrėžia, kad kalbame ne tiek apie lyderystės, kiek apie pasitikėjimo ja krizę – tai matyti ir politiniame kontekste. Z kartai vadovavimas nėra savaiminė vertybė: įvertinę atsakomybės naštą ir atlygį, jie neretai renkasi ramesnį, prasmingą darbą. Jie taip pat mažiau lojalūs vienai darbovietei, drąsiau keičia kryptį ir aiškiau kelia sąlygas.
Lyderystė, pasak jos, vis labiau juda nuo hierarchijos prie „tinklinio“ modelio – daugiau bendradarbiavimo, daugiau savarankiškumo, daugiau sinergijos. Kai kur (pvz., finansuose) tradicinis modelis dar laikosi dėl didesnių atlygio skirtumų, tačiau politikoje jaunus lyderius atbaido santykinai mažesni atlyginimai ir milžiniška atsakomybė; ateityje gali augti „mikrolyderystė“ per NVO ir idėjines bendruomenes.
Galiausiai Danilevičiūtė nesutinka su etikete, kad jaunimas „tingi“: Z karta labiau kvestionuoja senus metodus ir ieško efektyvumo – svarbu ne išsėdėtos valandos, o rezultatas. Todėl jie stumia pokyčius: lankstesnius darbo modelius, aiškesnes ribas tarp darbo ir poilsio, didesnį dėmesį psichikos sveikatai. Anot jos, lyderystė transformuojasi į paprastesnę, Šiaurės Europai būdingą formą – mažiau pompastikos, daugiau faktų, bendradarbiavimo ir rezultatų.
Visą straipsnį skaitykite čia:
