Kas yra lyderis ir kaip juo tapti?

Kas yra lyderis – žmogus su aukščiausiomis pareigomis ar tas, kuriuo komanda seka savo noru? Praktika rodo, kad šie du dalykai sutampa toli gražu ne visada, o skirtumas tarp jų lemia komandos rezultatus. Šiame straipsnyje aptarsime, kuo lyderis skiriasi nuo vadovo, kokios savybės jį apibūdina, kokie lyderystės stiliai egzistuoja ir kokius praktinius žingsnius verta žengti, norint lyderystę išsiugdyti.

Kas yra lyderis?

Lyderis – tai žmogus, kuris savo vertybėmis, vizija ir elgesiu įkvepia bei veda kitus, nepriklausomai nuo formalių pareigų. Jo įtaka remiasi ne statusu ar galia bausti, o pasitikėjimu: žmonės seka lyderiu todėl, kad nori, o ne todėl, kad privalo. Lyderis kuria kryptį, prisiima atsakomybę ir savo pavyzdžiu rodo, koks elgesys komandoje yra vertingas.

Atsakant į klausimą, kas yra lyderis, svarbu suprasti vieną esminį dalyką – lyderystė nėra pareigybė. Lyderiu gali būti eilinis komandos narys, kuris imasi iniciatyvos sudėtingoje situacijoje, kolega, į kurį kiti natūraliai kreipiasi patarimo, ar specialistas, savo pavyzdžiu ir darbo etika keliantis visos komandos standartus. Lygiai taip pat aukštas pareigas užimantis žmogus gali lyderiu nebūti, jei komanda jo nurodymus vykdo tik iš baimės, pareigos ar noro išvengti nemalonumų. Kitaip tariant, lyderystė yra santykis ir įtaka, o ne vieta organizacinėje struktūroje – ir būtent todėl ją gali ugdytis kiekvienas, nepriklausomai nuo dabartinių pareigų.

Kuo lyderis skiriasi nuo vadovo?

Vadovas ir lyderis – dvi skirtingos, nors praktikoje dažnai persidengiančios sąvokos, kurias verta aiškiai atskirti. Vadovas siejamas su formaliomis pareigomis ir statusu: jis planuoja, organizuoja, kontroliuoja procesus ir atsako už rezultatus. Lyderis siejamas su gebėjimu daryti įtaką ir įkvėpti – jam nereikia pareigybės, kad žmonės juo sektų. Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas vadovas yra lyderis ir ne kiekvienas lyderis yra vadovas. Stipriausios organizacijos siekia, kad šios dvi rolės sutaptų – kad vadovai gebėtų ne tik administruoti procesus, bet ir vesti žmones paskui save. Praktikoje tai reiškia, kad vadovavimo įgūdžių mokoma kartu su lyderystės ugdymu: planavimas ir kontrolė užtikrina tvarką, o lyderystė – žmonių energiją ir įsitraukimą.

Pagrindinės lyderio savybės

Nors lyderiai būna labai skirtingi – vieni charizmatiški ir garsūs, kiti ramūs ir santūrūs – tyrimai ir praktika rodo, kad juos vienija tam tikros esminės savybės:

• Atsakomybė – lyderis prisiima atsakomybę už sprendimus ir rezultatus, o nesėkmės atveju nekaltina aplinkybių ar komandos.
• Empatija – gebėjimas suprasti kitų emocijas, poreikius ir motyvaciją leidžia kurti pasitikėjimu grįstus santykius komandoje.
• Komunikacija – aiškus minčių dėstymas, aktyvus klausymasis ir atviras grįžtamasis ryšys yra kasdieniai lyderio įrankiai.
• Vizija – lyderis mato platesnį paveikslą, supranta, kur komanda juda ir kodėl, ir geba tai perteikti taip, kad žmonės norėtų prisidėti.
• Sprendimų priėmimas – gebėjimas apsispręsti net ir neturint visos informacijos, kai situacija reikalauja veikti čia ir dabar.
• Atsparumas stresui – sudėtingose situacijose lyderis išlaiko ramybę, mąsto blaiviai ir tampa emocine atrama visai komandai.
• Sąžiningumas – žodžių ir veiksmų dermė yra pamatas, be kurio pasitikėjimas neįmanomas: žmonės seka tuo, kuo tiki.
• Gebėjimas ugdyti kitus – tikras lyderis matuoja savo sėkmę ne tik savo, bet ir komandos narių augimu.

Svarbu suprasti, kad nė vienas lyderis neturi visų šių savybių tobulai išvystytų – kur kas svarbiau jas sąmoningai pažinti ir nuosekliai stiprinti. Gera žinia ta, kad visos šios savybės yra ugdomos – apie tai plačiau kalbėsime toliau.

Lyderystės stiliai

Nėra vieno teisingo būdo vadovauti žmonėms – skirtingi lyderiai renkasi skirtingus stilius, o geriausi geba juos lanksčiai derinti pagal situaciją, komandos brandą ir užduoties pobūdį. Apžvelkime tris dažniausiai išskiriamus stilius.

Autokratinis stilius

Autokratinis lyderis sprendimus priima vienasmeniškai, aiškiai paskirsto užduotis ir tikisi, kad komanda jas tiksliai vykdys. Šis stilius pasiteisina krizinėse situacijose, kai reikia greitų ir vienareikšmių sprendimų, tačiau ilgainiui slopina komandos iniciatyvą, kūrybiškumą ir įsitraukimą – žmonės įpranta laukti nurodymų, užuot mąstę patys.

Demokratinis stilius

Demokratinis lyderis įtraukia komandą į sprendimų priėmimą, skatina atviras diskusijas ir nuoširdžiai vertina skirtingas nuomones. Toks stilius stiprina įsitraukimą ir atsakomybės jausmą, nes žmonės labiau palaiko sprendimus, prie kurių patys prisidėjo. Kita vertus, jis reikalauja daugiau laiko ir brandžios komandos, todėl ne visada tinka situacijose, kur sprendimo reikia nedelsiant.

Pasidalintoji lyderystė

Pasidalintoji lyderystė (angl. shared leadership) – šiuolaikinė tendencija, kai lyderystė nepriklauso vienam žmogui, o pasiskirsto komandoje: skirtingose situacijose vedančiojo vaidmenį prisiima tas komandos narys, kuris turi daugiausiai kompetencijos konkrečioje srityje. Toks modelis ypač veiksmingas dinamiškoje aplinkoje, kur vienas žmogus fiziškai nebegali išmanyti visko: IT projektuose, tarpdisciplininėse komandose, greitai augančiose organizacijose. Pasidalintoji lyderystė ne panaikina vadovo vaidmenį, o jį transformuoja – vadovas tampa sąlygų kūrėju, leidžiančiu komandos nariams prisiimti lyderystę savo srityse. Organizacijoms, norinčioms šį požiūrį diegti praktiškai, skirti pasidalintosios lyderystės mokymai, padedantys komandai išmokti dalintis atsakomybe ir sprendimais.

Ar lyderiu gimstama, ar tampama?

Tai vienas seniausių klausimų lyderystės tyrimuose. Dalis asmenybės bruožų – pavyzdžiui, ekstraversija, pasitikėjimas savimi ar polinkis imtis iniciatyvos – iš tiesų turi įgimtą komponentą, todėl vieniems žmonėms lyderystė nuo pat pradžių sekasi natūraliau nei kitiems.

Vis dėlto dauguma šiuolaikinių tyrimų sutaria: lyderystė pirmiausia yra įgūdžių rinkinys, kurį galima išsiugdyti. Komunikacija, sprendimų priėmimas, grįžtamojo ryšio teikimas, emocinis intelektas – visa tai lavinama praktika, mokymusi ir refleksija. Tai patvirtina ir kasdienė patirtis: dauguma stiprių lyderių pripažįsta, kad jų gebėjimai augo palaipsniui, per klaidas, mentorystę ir sąmoningą darbą su savimi. Kitaip tariant, įgimtos savybės gali suteikti pranašumą starte, tačiau ilgoje distancijoje laimi tie, kurie lyderystės mokosi sąmoningai ir nuosekliai – todėl klausimas „gimstama ar tampama” praktikoje mažiau svarbus nei klausimas „ką darysiu, kad augčiau”.

Kaip tapti lyderiu: praktiniai žingsniai

Lyderystės ugdymas – tai nuoseklus procesas, kurį verta pradėti nuo šių žingsnių:

1. Pažinkite save. Įsivertinkite savo stiprybes, silpnybes ir vertybes – lyderystė prasideda nuo savęs suvokimo. Tam padeda asmenybės testai, reguliari refleksija ir atviras kolegų grįžtamasis ryšys apie tai, kaip jūsų elgesys veikia kitus.
2. Prisiimkite atsakomybę. Nelaukite oficialaus paskyrimo – imkitės iniciatyvos ten, kur esate dabar: pasiūlykite problemos sprendimą, koordinuokite projektą, padėkite kolegai. Lyderystė visada prasideda nuo veiksmo.
3. Lavinkite komunikacijos įgūdžius. Mokykitės aiškiai dėstyti mintis, aktyviai klausytis ir teikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį – tai kasdienis lyderio darbas, nuo kurio kokybės priklauso visos komandos susikalbėjimas.
4. Priimkite grįžtamąjį ryšį. Reguliariai klauskite komandos ir vadovų, ką galėtumėte daryti geriau, ir į pastabas reaguokite veiksmais, o ne gynyba – gebėjimas išgirsti kritiką yra vienas ryškiausių brandaus lyderio požymių.
5. Praktikuokitės realiose situacijose. Lyderystė ugdoma ne teorijoje, o praktikoje: vadovaukite susirinkimui, mentoriaukite naujam kolegai, spręskite komandos konfliktą ar pristatykite idėją vadovybei. Kiekviena tokia situacija yra treniruotė, po kurios verta trumpai reflektuoti: kas pavyko, o ką kitą kartą daryčiau kitaip.
6. Nuolat mokykitės. Knygos, mokymai, mentorystė ir kitų lyderių patirtis padeda augti gerokai greičiau, nei mokantis vien iš savo klaidų. Lyderystės ugdymas yra maratonas, o ne sprintas, todėl svarbiausia – nuoseklumas.

Norite ugdyti praktinius lyderystės įgūdžius?

Teorija apie lyderystę vertinga, tačiau tikri pokyčiai įvyksta tada, kai ją pritaikote realiose darbo situacijose – su tikrais žmonėmis, tikrais iššūkiais ir tikru grįžtamuoju ryšiu. Grandpartners.lt siūlomi praktinės lyderystės mokymai skirti būtent tam – jų metu nagrinėjamos realios vadovavimo situacijos, sprendžiami konkretūs dalyvių iššūkiai ir formuojami praktiniai įgūdžiai, kuriuos galėsite taikyti jau kitą darbo dieną. Mokymai tinka tiek pradedantiems, tiek patyrusiems vadovams, norintiems sustiprinti savo, kaip lyderių, poziciją ir gauti profesionalų grįžtamąjį ryšį apie savo vadovavimo stilių.

Apibendrinimas

Lyderis – tai žmogus, kuriuo kiti seka savo noru, nes juo pasitiki ir jį gerbia, nepriklausomai nuo jo formalių pareigų ar vietos organizacinėje struktūroje. Lyderystė nėra įgimta privilegija, o įgūdis, ugdomas per savęs pažinimą, atsakomybės prisiėmimą ir nuolatinę praktiką – todėl lyderiu gali tapti kiekvienas, pasiryžęs to sąmoningai ir nuosekliai siekti. Pradėkite nuo mažų žingsnių ten, kur esate dabar – lyderystė auga ne nuo pareigų, o nuo kasdienių pasirinkimų.

D.U.K.

Ar galima išmokti būti lyderiu?

Taip – lyderystė pirmiausia yra įgūdžių rinkinys: komunikacija, sprendimų priėmimas, emocinis intelektas. Šiuos įgūdžius galima nuosekliai lavinti per praktiką, grįžtamąjį ryšį ir mokymus.

Kuo skiriasi lyderystė nuo vadovavimo?

Vadovavimas remiasi formaliomis pareigomis ir procesų administravimu, o lyderystė – gebėjimu įkvėpti ir daryti įtaką be prievartos. Geriausi vadovai derina abu dalykus: užtikrina tvarką ir kartu uždega žmones bendram tikslui.

Kas yra pasidalintoji lyderystė?

Tai lyderystės modelis, kai atsakomybė ir sprendimai pasiskirsto komandoje, o ne priklauso vienam žmogui. Skirtingose situacijose veda tas komandos narys, kuris turi daugiausiai tos srities kompetencijos.