„Taip, aš vegetarė“ – kiekvieną sykį ši frazė kažką pakeičia aplinkinių veiduose. Nuo atsiradusio sąžinės priekaišto sau, gailesčio, susidomėjimo iki ironijos ar net pykčio. Moterys dažniausiai pradeda mane girti, kokia aš, šaunuolė, kaip ir jos norėtų turėti tiek valios taip sveikai gyventi (nuo kada sveikai gyvensenai reikia būti vegetaru?). Kiti dalykiškai paklausinėja, ką valgau, kiek laiko jau taip „gyvenu“ ir kaip dėl to jaučiuosi (beveik kaip pas gydytoją). O dauguma, ypatingai vyriškos giminės atstovai ir pagyvenę giminaičiai, kažkodėl pajunta būtinybę pabrėžti, kad jie be mėsos negalėtų, ir pajunta įkvėpimą „įkrėsti man proto“…
Tik šis tekstas tikrai ne apie tai, kaip reikia ar nereiki būti vegetaru. Jis apie idėjas, visokius „-izmus“ ir visas panašias pamišimo formas, kurios apima didžiąją dalį žmonių vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu, o kai kuriuos ir visam gyvenimui. Jaunatviškas maksimalizmas, savirealizacijos, gyvenimiškų rūpesčių trūkumas, o dažnai tiesiog mada, nulemia tai, kad mes prarandame protą ir visus „stabdžius“ dėl pasaulio konfliktų, politinės partijos, mitybos taisyklių, išpuoselėto kūno kulto ar meilės gamtai. Paklaustumėte, o kas čia blogo turėti savo nuomonę ir savo pomėgius? Nieko, netgi labai sveikintina ir puiku globoti benamius šunis, linksmintis be alkoholio ar nešti Lietuvos vėliavą kovo 11-osios minėjime. Tik nereikia leistis į kraštutinumus, žiūrėti į viską juoda-balta ir pasirinkti tik vienaip, o ne kitaip.
Visuomenės požiūrį į daugelį ideologijų (priskirkime vegetarizmą vienai iš jų) dažnai formuoja patys tos ideologijos šalininkai, garsiai deklaruojantys savo pažiūras ir bandantys jų teisingumą įrodyti kiekvienam prašalaičiui, ir ypatingai internetinėje erdvėje. Galbūt dėl priešiškos reakcijos, kurią iššaukia mano asmeninis pasirinkimas, ką valgyti, kaltas ne mano tetulės neišprusimas ir tolerancijos stoka, o būtent ta dalis prisiekusių vegetarų, įtikinėjančių aplinkinius, koks „nuodas“ yra mėsa? Nuostabus patarimas: „Jei nori pakeisti pasaulį, pradėk nuo savęs“. Todėl mokykimės, tobulėkime, domėkimės ir siekime būti geresni, protingesni, sveikesni bei išmintingesni. Tik kartais nepamirškime tiesiog nusišypsoti ir patylėti – tegul žmonės būna skirtingi, kitokie ir nepritaria mūsų nuomonei. Tada gal ir man būtų lengviau prisipažinti, jog esu vegetarė 
Projektų vadovė
Vilma Česnauskaitė
