Kas yra mobingas? Reikšmė, požymiai ir pavyzdžiai

Apie mobingą kalbama vis dažniau, tačiau daugelis jį vis dar painioja su įprastais darbiniais konfliktais ar pavienėmis patyčiomis. Iš tiesų tai – aiškiai apibrėžtas reiškinys, turintis savo požymius, veikimo logiką ir rimtas pasekmes. Temos rimtumas skatina aptarti, kas yra mobingas, kaip jį atpažinti, kuo jis skiriasi nuo kitų situacijų ir kokių veiksmų imtis su juo susidūrus.

Kas yra mobingas?

Mobingas – tai ilgalaikis, sistemingas psichologinis spaudimas, kai vienas žmogus arba grupė asmenų sąmoningai ir nuolat daro poveikį kitam. Esminiai šio reiškinio bruožai – tęstinumas ir tikslingumas. Tai nėra vienkartinis ginčas ar trumpas nesutarimas. Dažniausiai apie mobingą kalbama tuomet, kai neigiamas elgesys kartojasi bent kartą per savaitę ir tęsiasi kelis mėnesius.

Pats terminas kilęs iš angliško žodžio „mob“, reiškiančio minią. Tai gana tiksliai atspindi situaciją, nes spaudimą dažnai daro ne vienas asmuo, o keli. Lietuvos teisėje dažniau vartojama sąvoka „psichologinis smurtas darbe“, tačiau iš esmės kalbama apie tą patį reiškinį.

Mobingas ir jo apibrėžimas gali būti paaiškinamas trimis esminiais kriterijais:

• Sistemingumas – veiksmai kartojasi, o ne įvyksta vieną kartą.
• Tikslingumas – elgesys nukreiptas į konkretų žmogų.
• Jėgų disbalansas – auka yra silpnesnėje pozicijoje nei agresorius.

Praktikoje dažnai matyti, kad žmonės ilgą laiką nedrįsta įvardyti savo patirties kaip mobingo. Šis terminas jiems atrodo per stiprus, todėl apie patiriamą psichologinį spaudimą ar priekabiavimą praneša ne visi. 

Mobingo požymiai: kaip atpažinti?

Mobingo požymiai retai būna akivaizdūs ar atviri. Dažniausiai tai smulkios, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos situacijos, kurios laikui bėgant susikaupia ir pradeda veikti žmogų iš vidaus.

Žemiau pateikiami dažniausi signalai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

• Nuolatinė kritika, dažnai vieša ir neproporcinga padarytai klaidai.
• Ignoravimas – nepakvietimas į susitikimus, bendras pertraukas ar diskusijas.
• Apkalbos ir gandai, neretai pateikiami kaip tariamas „rūpestis“.
• Sąmoningas informacijos slėpimas, apsunkinantis darbą.
• Kompetencijos neatitinkančios užduotys – per sudėtingos arba akivaizdžiai per paprastos.
• Pasiekimų pasisavinimas, kai idėjas pateikia vienas žmogus, o pripažinimą gauna kitas.
• Dvigubi standartai, kai tas pats elgesys vertinamas skirtingai priklausomai nuo asmens.

Šioje situacijoje svarbūs ne pavieniai epizodai, o jų pasikartojimas ir bendras kontekstas.

Mobingo rūšys ir formos

Mobingas gali pasireikšti įvairiomis formomis, todėl svarbu jas atskirti – nuo to priklauso, kaip tinkamai reaguoti į situaciją.

Pagal tai, kas daro spaudimą ir į ką jis nukreiptas, dažniausiai išskiriamos trys pagrindinės mobingo rūšys:

• Horizontalus mobingas – tarp to paties hierarchinio lygmens kolegų.
• Vertikalus mobingas iš viršaus – kai vadovas daro spaudimą pavaldiniui.
• Vertikalus mobingas iš apačios – kai darbuotojų grupė nukreipia spaudimą į vadovą.

Mobingą taip pat galima skirstyti pagal elgesio pobūdį. Atviras mobingas pasireiškia tiesiogiai – per žeminimą, kritiką ar net grasinimus. Tuo tarpu paslėptas (pasyvus) mobingas yra subtilesnis: jis reiškiasi ignoravimu, tylėjimu ar sąmoningu informacijos sulaikymu. Būtent šią formą dažniausiai sunkiau atpažinti, nes iš šalies situacija gali atrodyti įprasta.

Vis dažniau kalbama ir apie kibernetinį mobingą – kai psichologinis spaudimas vyksta per el. paštą, žinučių programas ar vidinius komunikacijos kanalus. Tačiau nors mobingo forma ir keičiasi, esmė išlieka ta pati – tai nuoseklus žmogaus menkinimas ir atskyrimas nuo kolektyvo.

Kuo mobingas skiriasi nuo patyčių ir priekabiavimo?

Trumpai tariant, mobingas yra siauresnė, konkreti priekabiavimo forma, kuriai būdingas sistemingumas ir ilgalaikis pobūdis. Patyčios dažniau siejamos su vaikų ar paauglių aplinka ir gali apimti fizinį aspektą. Tuo tarpu priekabiavimas yra platesnė sąvoka, apimanti įvairias nepageidaujamo elgesio formas.

Mobingo pasekmės aukai

Mobingas nėra tiesiog „nemalonus etapas“, kurį laikui bėgant galima pamiršti. Jo poveikis žmogui dažnai būna gilus ir ilgalaikis.

Mobingas dažniausiai pasireiškia nerimu, nuolatine prislėgta nuotaika, panikos epizodais ir mažėjančia saviverte. Žmogus ima abejoti savo kompetencijomis, jaučiasi kaltas dėl situacijos, kurios nekontroliuoja, ir vis dažniau galvoja, kad problema slypi jame pačiame. Sutrinka miegas, tampa sunku susikaupti, mažėja motyvacija dirbti ir apskritai veikti.

Fiziniu lygmeniu mobingas dažnai pasireiškia per psichosomatinius simptomus: galvos skausmus, raumenų įtampą, virškinimo sutrikimus, padidėjusį kraujospūdį. Ilgainiui gali atsirasti ir rimtesnių sveikatos problemų – širdies bei kraujagyslių ligų rizika, silpnesnis imunitetas, dažnesnės infekcijos. Dažnas pastebi, kad pradeda sirgti dažniau, nors gyvenimo būdas iš esmės nepasikeitė.

Svarbu ir tai, kad šios pasekmės dažnai nesibaigia pakeitus darbą. Išlieka baimė vėl atsidurti panašioje situacijoje, mažėja pasitikėjimas kolegomis, tampa sunkiau įsilieti į naują kolektyvą.

Mobingo pavyzdžiai

Sausa teorija dažnai lieka abstrakti, todėl ją sunku pritaikyti realiose situacijose. Dėl to verta pažvelgti į konkrečius pavyzdžius, kurie parodo, kaip mobingas atrodo kasdienybėje.

1 pavyzdys: nauja kolegė kolektyve

Į komandą ateina nauja darbuotoja. Iš pradžių viskas atrodo neutralu, tačiau netrukus ji pastebi, kad apie susitikimus sužino paskutinę minutę arba nesužino visai. Bendros pertraukos vyksta be jos, o į klausimus atsakoma trumpai ir nenoriai. Klaidos, kurias daro visi, jos atveju aptariamos ilgai ir viešai. Praėjus keliems mėnesiams ji jau nedrįsta nieko klausti, pradeda blogai miegoti, o artėjant pirmadieniui jaučia stiprų nerimą. Tai tipiškas paslėpto mobingo pavyzdys.

2 pavyzdys: vadovo spaudimas pavaldiniui

Ilgametis darbuotojas įmonėje dirba jau dešimt metų. Pasikeitus vadovui situacija keičiasi – jam pradedami skirti darbai su nerealistiškais terminais, o bet koks bandymas paaiškinti situaciją vertinamas kaip kompetencijos stoka. Susirinkimų metu vadovas viešai komentuoja jo amžių ir „pasenusius metodus“. Tuo pačiu metu kiti komandos nariai už panašius rezultatus gauna pagyrimus ir premijas. Galiausiai darbuotojas pats nusprendžia išeiti – tikslas pasiektas, nors formaliai nebuvo padaryta nieko akivaizdžiai neteisėto.

Ką daryti susidūrus su mobingu?

Jei atpažinote mobingą darbe ar savo aplinkoje – tiek savo, tiek kolegos atveju – svarbu žinoti, kad galite imtis konkrečių veiksmų.

• Fiksuokite įvykius: pasižymėkite datą, laiką, vietą, pasakytus žodžius ir dalyvius.
• Išsaugokite įrodymus: el. laiškus, žinutes ar kitą susirašinėjimą.
• Pasikalbėkite su žmonėmis, kuriais pasitikite – kolega, draugu ar šeimos nariu..
• Kreipkitės į atsakingus asmenis organizacijoje – personalo specialistą ar aukštesnį vadovą.
• Ieškokite išorinės pagalbos – pavyzdžiui, kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją, profesinę sąjungą ar konsultantus.

Norite giliau įsigilinti į mobingą?

Mobingo atpažinimas ir prevencija šiandien yra svarbus įgūdis kiekvienoje organizacijoje ir kiekvienam darbuotojui. Kuo anksčiau pastebimi pirmieji signalai, tuo lengviau juos sustabdyti. Nes sveika organizacijos kultūra prasideda nuo bendro supratimo, kas yra priimtina, o kas – ne.

O jei norite nuosekliai išmokti atpažinti mobingo užuomazgas, suprasti jo dinamiką ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti, kviečiame į mūsų mobingo prevencijos mokymus. Tai praktiniai e. mokymai, vykstantys Jums patogiu tempu ir užbaigiami oficialiu „Grand Partners“ sertifikatu. Mokymai skirti tiek vadovams, tiek personalo specialistams, tiek visiems darbuotojams, siekiantiems geriau suprasti psichologinio smurto apraiškas.

Apibendrinimas

Mobingas nėra nei paprastas konfliktas, nei „sunkus charakteris“. Tai sistemingas psichologinis spaudimas, kuris ilgainiui daro žalą tiek žmogui, tiek komandai, tiek visai organizacijai. Laiku jį atpažinus atsiranda galimybė imtis veiksmų, kol situacija dar valdoma – tiek pačiam nukentėjusiam, tiek visam kolektyvui.

D.U.K.

Ar mobingas yra baudžiamas įstatymų?

Lietuvoje mobingas reglamentuojamas Darbo kodekso 30 straipsniu, kuris draudžia smurtą ir priekabiavimą darbo vietoje. Dažniausiai taikoma administracinė arba civilinė atsakomybė, tačiau sunkesniais atvejais gali būti taikomos ir baudžiamosios teisės nuostatos.

Kiek laiko turi trukti elgesys, kad būtų laikomas mobingu?

Paprastai minimas kelių mėnesių laikotarpis, kai neigiamas elgesys kartojasi maždaug kartą per savaitę. Vis dėlto svarbiausia ne konkretus laikas, o sistemingumas ir tikslingumas.

Kaip vadinamas žmogus, kuris užsiima mobingu?

Toks asmuo dažniausiai vadinamas moberiu arba mobingo iniciatoriumi, lietuviškai – psichologinio smurto vykdytoju. Kai spaudimą daro keli žmonės, kalbama apie grupinį mobingą.