Kaip tapti geru vadovu, jei dar vakar buvote vienas iš komandos, o šiandien atsakote už jos rezultatus? Geru vadovu netampama vien gavus pareigas: tai savybės, įpročiai ir įgūdžiai, kurių galima išmokti. Juos sistemingai stiprina vadovų mokymai, tačiau daug ką galima pradėti keisti jau šiandien. Šiame straipsnyje rasite svarbiausias gero vadovo savybes, 7 kasdienius įpročius, dažniausias klaidas ir klausimus įsivertinimui.
Kas yra geras vadovas?
Geras vadovas – tai žmogus, kuris pasiekia rezultatų per komandą ir su kuriuo žmonės nori dirbti. Abu kriterijai vienodai svarbūs. Vadovas, kuris pasiekia tikslus, bet po savęs palieka išsekusią ir nuolat besikeičiančią komandą, ilgainiui rezultatų neišlaiko. O vadovas, su kuriuo visiems malonu dirbti, bet komanda nejuda tikslo link, savo pagrindinio darbo neatlieka.
Praktikoje geras vadovas nuolat atlieka tris darbus. Jis nustato kryptį, kad komanda žinotų, kur eina. Jis sudaro sąlygas dirbti: šalina kliūtis, paskirsto išteklius ir apsaugo komandą nuo nereikalingo chaoso. Ir jis ugdo žmones, kad komanda rytoj galėtų daugiau nei šiandien. Jei kuris nors iš šių darbų lieka nepadarytas, komanda tai pajunta greičiau nei pats vadovas.
Vadovo įtaką gerai iliustruoja tyrimai. Tyrimų bendrovės Gallup duomenimis, vadovai lemia ne mažiau kaip 70 proc. darbuotojų įsitraukimo skirtumų tarp komandų, o kas antras iš 7 272 apklaustų JAV suaugusiųjų bent kartą karjeroje yra palikęs darbą tam, kad atsitrauktų nuo savo vadovo (Gallup). Kitaip tariant, žmonės dažnai ateina į darbą dėl įmonės, o išeina dėl vadovo.
Dažnai klausiama, kuo vadovas skiriasi nuo lyderio. Trumpai: vadovas turi formalius įgaliojimus ir atsako už procesus bei rezultatus, o lyderiu tampama tada, kai žmonės seka savo noru. Geriausi vadovai derina abu vaidmenis. Plačiau apie tai, kas yra lyderis ir kaip juo tapti, rašėme atskirame straipsnyje.
Gero vadovo savybės
Gero vadovo savybės labiausiai matomos ne per susirinkimus ar strategines sesijas, o kasdieniuose sprendimuose: kaip vadovas reaguoja į klaidą, kaip paskirsto darbus, ar laikosi to, ką pažadėjo. Žemiau pateikiame 8 savybes, kurios kuria pasitikėjimą komandoje, ir tai, kaip jos atrodo praktikoje.
| Savybė | Kaip ji matosi kasdien | Ko vengti |
|---|---|---|
| Aiškumas | Komanda žino prioritetus, terminus ir kas už ką atsako | Miglotų užduočių ir prioritetų, kurie keičiasi be paaiškinimo |
| Sąžiningumas | Vadovas laikosi pažadų ir pripažįsta, kai suklysta | Žadėti tai, ko negalite įgyvendinti, ar slėpti blogas žinias |
| Empatija | Vadovas pastebi, kai žmogui sunku, ir į tai atsižvelgia | Vertinti žmones tik pagal skaičius, nematant situacijos |
| Sprendimų drąsa | Sprendimai priimami laiku, net kai trūksta dalies informacijos | Atidėlioti, kol situacija „išsispręs pati“ |
| Gebėjimas klausytis | Vadovas užduoda klausimus ir leidžia išsakyti nuomonę iki galo | Pertraukinėti ir turėti atsakymą dar neišklausius |
| Atsakomybės prisiėmimas | Už nesėkmes vadovas atsako pats, o sėkme dalijasi su komanda | Ieškoti kaltų komandoje |
| Nuoseklumas | Tos pačios taisyklės galioja visiems ir kiekvieną dieną | Reaguoti pagal nuotaiką ar asmenines simpatijas |
| Noras ugdyti kitus | Darbuotojams suteikiama naujų užduočių ir laiko augti | Laikyti stipriausius žmones savo komandoje ir neleisti jiems kilti |
Savybės ypač išryškėja sudėtingose situacijose. Įsivaizduokite, kad svarbus projektas vėluoja. Vienas vadovas ieško kaltų ir pats perima darbus. Kitas su komanda aptaria, kas sutrukdė, prisiima atsakomybę prieš klientą ir kartu sudaro naują planą. Abu siekia to paties rezultato, tačiau tik antrasis po krizės turi komandą, kuri juo pasitiki ir kitą kartą apie kylančias problemas praneš anksčiau. Būtent tokiose situacijose komanda ir nusprendžia, ar vadovu galima pasitikėti.
Nė vienas vadovas neturi visų šių savybių tobulai išugdytų nuo pirmos dienos. Daug svarbiau sąžiningai įvardyti savo stipriąsias puses bei silpnąsias vietas ir sąmoningai jas lavinti. Pavyzdžiui, jei esate linkęs greitai spręsti, mokykitės pirmiausia išklausyti, o jei ilgai dvejojate, nusistatykite sprendimo terminą.
Naujiems vadovams neretai sudėtingiausia būna sprendimų drąsa ir nuoseklumas: anksčiau dalį sprendimų priimdavo kiti, o dabar komanda laukia aiškaus atsakymo. Kai su buvusiais kolegomis sieja draugiški santykiai, nuoseklumą išlaikyti dar sunkiau. Šias savybes verta stiprinti sąmoningai nuo pirmųjų savaičių naujose pareigose.
Svarbu ir tai, kad šios savybės nepriklauso nuo vieno vadovavimo stiliaus. Skirtingi vadovavimo stiliai tinka skirtingoms situacijoms ir komandoms, tačiau aiškumas, sąžiningumas ar nuoseklumas reikalingi bet kuriuo atveju. Pavyzdžiui, naujai komandai reikia daugiau krypties, o patyrusiai – daugiau laisvės, bet abi tikisi, kad vadovas laikysis savo žodžio.
Kodėl geras specialistas savaime netampa geru vadovu?
Vadovais dažniausiai tampa geriausi specialistai: patyrę pardavėjai, stipriausi inžinieriai, kruopščiausi finansininkai. Tai logiškas sprendimas, tačiau kartu ir rizikingas, nes vadovo darbas iš esmės skiriasi nuo specialisto darbo.
Specialisto sėkmė matuojama asmeniniais rezultatais: kiek pardavė, kiek užduočių atliko ir kaip kokybiškai. Vadovo sėkmė matuojama tuo, ką pasiekia visa komanda. Tai reiškia, kad dalį darbų, kuriuos vadovas moka atlikti puikiai, jis turi patikėti kitiems, net jei jie iš pradžių dirba lėčiau ar ne taip tobulai.
Dažniausi naujo vadovo spąstai – toliau dirbti kaip specialistas. Vadovas pasilieka sudėtingiausias užduotis, taiso darbuotojų darbus už juos ir tampa paskutine instancija kiekvienam klausimui. Iš pradžių atrodo, kad taip jis padeda komandai, tačiau ilgainiui be jo niekas nebejuda, o pačiam vadovui nebelieka laiko planuoti, kalbėtis su žmonėmis ir galvoti apie ateitį. Komanda tuo metu neauga, nes negauna galimybės mokytis iš savo klaidų, o stipriausi darbuotojai pradeda jausti, kad jų gebėjimai neišnaudojami.
Kaip atpažinti, kad vis dar dirbate kaip specialistas? Dažniausi ženklai: didžiąją dienos dalį skiriate savo užduotims, o ne žmonėms; darbuotojai laukia Jūsų sprendimo net dėl smulkmenų; atostogų metu Jums nuolat skambinama; pokalbiams su komanda niekada nelieka laiko. Jei atpažįstate bent du iš šių ženklų, verta peržiūrėti, ką darote patys ir ką galėtumėte patikėti kitiems.
Todėl naujam vadovui pirmiausia tenka pakeisti požiūrį į savo vaidmenį: nuo „aš darau“ prie „aš užtikrinu, kad būtų padaryta“. Šį pokytį palengvina praktiniai mokymai, skirti tiems, kurie neseniai perėjo iš specialisto į vadovą ir nori greičiau įsitvirtinti naujame vaidmenyje.
Kaip būti geru vadovu kasdien: 7 įpročiai
Atsakymas į klausimą, kaip būti geru vadovu, dažniausiai slypi ne didelėse reformose, o mažuose, nuosekliai kartojamuose veiksmuose. Žemiau – 7 įpročiai, kuriuos galite pradėti taikyti jau šią savaitę.
Reguliarūs pokalbiai akis į akį
Trumpi, reguliarūs pokalbiai su kiekvienu komandos nariu yra vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių vadovo įrankių. Gallup duomenimis, darbuotojai, su kuriais vadovas reguliariai susitinka, beveik tris kartus dažniau būna įsitraukę į darbą. Pavyzdžiui, skirkite 20-30 minučių kas dvi savaites ir leiskite darbotvarkę sudaryti pačiam darbuotojui: kas sekasi, kas stabdo, kuo galite padėti. Tokie pokalbiai padeda problemas pastebėti anksti, kol jos dar nedidelės. Jei komanda didelė, pradėkite nuo tų, kuriems Jūsų dėmesio šiuo metu reikia labiausiai. Svarbiausia – nuoseklumas: susitikimą perkelkite tik išimtiniais atvejais.
Aiškūs tikslai ir lūkesčiai
Žmonės negali gerai atlikti darbo, jei nežino, koks rezultatas laukiamas. Gallup tyrimuose lūkesčių aiškumas įvardijamas kaip vienas pamatinių darbuotojų poreikių. Užuot sakę „pagerinkime klientų aptarnavimą“, suformuluokite konkrečiai: „iki ketvirčio pabaigos atsakykime klientams per vieną darbo dieną“. Tikslą aptarkite su darbuotoju ir paprašykite jo savais žodžiais paaiškinti, ką reikės padaryti. Lūkesčiai svarbūs ir elgesiui: pavyzdžiui, kaip greitai atsakyti kolegoms ar kada pranešti apie problemą vadovui.
Grįžtamasis ryšys ne tik per metinį pokalbį
Jei darbuotojas apie savo darbą išgirsta tik kartą per metus, pokalbis tampa staigmena, o ne pagalba. Konkretus ir laiku suteiktas grįžtamasis ryšys veikia daug stipriau nei bendri apibendrinimai metų pabaigoje. Pavyzdžiui, po susitikimo su klientu skirkite dvi minutes ir pasakykite, kas pavyko gerai ir ką kitą kartą verta daryti kitaip. Nepamirškite ir pagyrimų: konkrečiai pastebėtas geras darbas motyvuoja ne mažiau, nei pastabos padeda tobulėti. Pastabas sakykite asmeniškai, o pagyrimus – ir prie komandos.
Delegavimas be mikrovadybos
Efektyvus delegavimas reiškia, kad perduodate ne tik užduotį, bet ir pasitikėjimą. Susitarkite dėl laukiamo rezultato, termino ir tarpinių patikrinimų, o kelią iki rezultato leiskite pasirinkti darbuotojui. Pavyzdžiui, užuot kasdien klausinėję, kaip sekasi rengti ataskaitą, sutarkite vieną peržiūrą darbo viduryje. Kiek laisvės suteikti, priklauso nuo patirties: naujokui reikės daugiau pagalbos, patyrusiam specialistui – daugiau erdvės. Mikrovadyba siunčia aiškią žinią: „aš tavimi nepasitikiu“.
Savo laiko planavimas
Vadovas, kurio kalendorius pilnas nuo ryto iki vakaro, neturi laiko svarbiausiems dalykams – žmonėms ir ateities klausimams. Kartą per savaitę skirkite valandą planavimui: peržiūrėkite prioritetus, atsisakykite to, kas nebūtina, ir rezervuokite laiko pokalbiams su komanda. Pavyzdžiui, penktadienio popietę galite skirti kitos savaitės planui. Jei nuolat jaučiate, kad laiko trūksta, praverčia laiko planavimo mokymai, kuriuose mokomasi atskirti svarbius darbus nuo skubių ir planuoti savo dieną.
Sprendimai laiku, net kai trūksta informacijos
Retas sprendimas priimamas turint visą informaciją. Laukimas, kol viskas paaiškės, dažnai kainuoja daugiau nei netobulas, bet laiku priimtas sprendimas. Pavyzdžiui, jei reikia pasirinkti vieną iš dviejų tiekėjų, nusistatykite datą, iki kurios surinksite svarbiausius duomenis, ir tada spręskite. Komandai paaiškinkite, kodėl pasirinkote būtent taip ir kada sprendimą peržiūrėsite. Jei sprendimas pasirodo netinkamas, pripažinkite tai ir koreguokite. Aiškus sprendimas, net jei vėliau jį tenka keisti, suteikia komandai kryptį ir ramybę.
Asmeninis pavyzdys
Komanda labiau seka tuo, ką vadovas daro, nei tuo, ką jis sako. Jei tikitės punktualumo, ateikite laiku patys. Jei prašote atvirumo, priimkite kritiką be gynybos ir padėkokite už ją. Jei kalbate apie darbo ir poilsio pusiausvyrą, nesiųskite laiškų vėlai vakare. Asmeninis pavyzdys kuria ir komandos kultūrą: vadovas, kuris atvirai pripažįsta savo klaidą, parodo, kad klysti komandoje saugu. Ir atvirkščiai: jei patys nesilaikote susitarimų, nesitikėkite, kad jų laikysis komanda.
Dažniausios vadovų klaidos
Net patyrę vadovai kartais pakliūva į tuos pačius spąstus. Dažniausios klaidos:
- Mikrovadyba. Nuolatinis kontroliavimas ir kiekvieno žingsnio tikrinimas atima iš darbuotojų atsakomybę ir motyvaciją. Vadovui nebelieka laiko svarbesniems darbams, o komanda išmoksta laukti nurodymų. Vietoje to susitarkite dėl rezultato ir tarpinių patikrinimų.
- Sunkių pokalbių atidėjimas. Neaptarta problema dažniausiai neišnyksta, o didėja. Kuo ilgiau laukiate, tuo sunkiau bus kalbėtis, o komanda mato, kad netinkamas elgesys toleruojamas. Sunkų pokalbį geriausia vesti per kelias dienas nuo situacijos, remiantis konkrečiais faktais.
- Darbas už komandą. Vadovas, kuris skubiai „pataiso“ darbą pats, sutaupo valandą šiandien, bet praranda galimybę išugdyti savarankišką komandą. Darbuotojas, kurio darbą nuolat taiso vadovas, ilgainiui nebesistengia pats. Geriau skirkite laiko paaiškinti, ką reikia pataisyti, ir leiskite darbuotojui tai padaryti.
- Nevienodas požiūris į darbuotojus. Kai vieniems leidžiama daugiau nei kitiems, greitai kyla nepasitikėjimas ir įtampa. Tai ypač pastebima skirstant įdomius projektus, premijas ar lankstaus darbo galimybes. Prieš svarbų sprendimą paklauskite savęs, ar taip pat elgtumėtės su bet kuriuo kitu komandos nariu.
- Pagyrimų taupymas. Daugelis vadovų pastebi tik klaidas, o gerą darbą laiko savaime suprantamu. Konkretus pagyrimas nieko nekainuoja, bet parodo, kad pastangos matomos. Pabandykite kiekvieną savaitę bent kartą konkrečiai pastebėti kiekvieno komandos nario indėlį.
- Savo nuotaikos perkėlimas komandai. Vadovo emocijos persiduoda visai komandai. Jei esate įsitempęs ar susierzinęs, verta tai pripažinti ir neleisti nuotaikai paveikti sprendimų ar bendravimo. Sudėtingus sprendimus, jei įmanoma, atidėkite, kol emocijos atslūgs.
Gera žinia ta, kad šias klaidas nesunku atpažinti: dažnai pakanka paklausti komandos, kas trukdo jai dirbti.
Kaip įsivertinti, ar esate geras vadovas?
Kartais naudinga sustoti ir sąžiningai atsakyti sau į kelis klausimus:
- Ar komanda ateina pas mane su problemomis, ar jas slepia?
- Ar kiekvienas komandos narys gali įvardyti savo svarbiausius šio ketvirčio tikslus?
- Kada paskutinį kartą konkrečiai pagyriau darbuotoją?
- Ar yra užduočių, kurias darau pats, nors jas galėtų atlikti kas nors iš komandos?
- Ar laiku kalbuosi apie problemas, ar laukiu, kol jos išsispręs pačios?
- Ar mano komandos žmonės per pastaruosius metus išmoko ko nors naujo?
- Ar prašau grįžtamojo ryšio apie savo darbą ir į jį atsižvelgiu?
- Ar komanda galėtų sklandžiai dirbti, jei savaitę būčiau nepasiekiamas?
Jei į kelis klausimus atsakėte „ne“ arba „nežinau“, tai ne priekaištas, o užuomina, nuo ko pradėti. Pasirinkite vieną sritį ir kelias savaites sąmoningai ją stiprinkite. Šiuos klausimus naudinga peržiūrėti reguliariai, pavyzdžiui, kartą per ketvirtį, ir pasižymėti atsakymus: taip matysite, ar Jūsų pastangos duoda rezultatų.
Vis dėlto savęs įsivertinimas turi ribų: savo elgesį dažniausiai vertiname pagal ketinimus, o kiti jį mato pagal veiksmus. Objektyviausią vaizdą suteikia 360 laipsnių vertinimas, kai vadovo darbą įvertina ne tik jis pats, bet ir jo vadovas, kolegos bei pavaldiniai. Toks vertinimas parodo ne tik tobulintinas sritis, bet ir stiprybes, kuriomis galite remtis.
Norite augti kaip vadovas?
Vadovavimo įgūdžių geriausiai mokomasi ne iš knygų, o praktikoje: išbandant naujus įpročius, gaunant grįžtamąjį ryšį ir apmąstant, kas pavyko. Grand Partners vadovavimo efektyvumo didinimo mokymai yra praktiniai ir skirti tiek esamiems, tiek būsimiems vadovams. Juose į vadovavimą žiūrima visapusiškai: kartu stiprinami įgūdžiai, mąstysena ir bendravimas su kolegomis bei darbuotojais, o asmeniniai tikslai derinami su organizacijos tikslais. Mokymuose pateikiami įrankiai pagrindiniams vadovavimo įgūdžiams lavinti. Jei vadovaujate neseniai ar norite peržiūrėti savo vadovavimo įpročius, tai gera vieta pradėti: mokymuose gausite įrankių, kurie padės šiame straipsnyje aprašytus įpročius paversti kasdienio darbo dalimi.
Apibendrinimas
Geru vadovu netampama per vieną dieną ar vien gavus pareigas. Tai savybės ir kasdieniai įpročiai – aiškūs tikslai, reguliarūs pokalbiai, grįžtamasis ryšys, pasitikėjimas komanda ir asmeninis pavyzdys, kurių galima išmokti. Pradėkite nuo vieno įpročio, laikykitės jo kelias savaites ir paklauskite komandos, ką ji pastebėjo.
D.U.K.
Ar geru vadovu gimstama, ar tampama?
Tampama. Kai kuriems žmonėms natūraliai lengviau bendrauti ar priimti sprendimus, tačiau svarbiausi vadovavimo įpročiai išmokstami: tikslų kėlimas, grįžtamasis ryšys, delegavimas ir sunkūs pokalbiai. Didžiąją dalį vadovavimo įgūdžių žmonės įgyja praktikoje, todėl svarbiausia – noras mokytis ir prašyti grįžtamojo ryšio. Įgimtas charizmatiškumas be šių įpročių ilgai neišlaiko komandos.
Per kiek laiko galima tapti geru vadovu?
Universalaus termino nėra. Pirmuosius pokyčius komanda dažnai pastebi jau po kelių savaičių, kai vadovas pradeda nuosekliai taikyti naujus įpročius, pavyzdžiui, reguliarius pokalbius. Vis dėlto vadovavimas yra nuolatinis mokymosi procesas: kiekviena nauja komanda, pareigos ar situacija reikalauja augti toliau. Naudinga po pusmečio paprašyti komandos grįžtamojo ryšio ir palyginti, kas pasikeitė.
Kaip vadovauti buvusiems kolegoms?
Pradėkite nuo atviro pokalbio: pripažinkite, kad situacija pasikeitė, ir aptarkite tarpusavio lūkesčius. Išlaikykite pagarbius santykius, tačiau venkite išskirtinio dėmesio buvusiems artimiausiems kolegoms, nes taisyklės turi galioti visiems vienodai. Iš pradžių daugiau klauskite nei nurodinėkite, bet sprendimus priimkite aiškiai. Neslėpkite, kad ir Jums reikia laiko prisitaikyti prie naujo vaidmens. Pasitikėjimą greičiausiai pelnysite ne pabrėždami naujas pareigas, o padėdami komandai dirbti geriau.
Kokios gero vadovo savybės svarbiausios?
Svarbiausiomis galima laikyti aiškumą, sąžiningumą, empatiją, gebėjimą klausytis, nuoseklumą ir atsakomybės prisiėmimą. Visos jos kuria pasitikėjimą, be kurio komanda nesiims iniciatyvos ir nekalbės atvirai apie problemas. Savybės svarbios tiek, kiek matomos kasdieniuose veiksmuose. Pavyzdžiui, nuoseklumas reiškia, kad tos pačios taisyklės galioja ir geriausiam pardavėjui, ir naujokui.