arrow_left_blue
AUTORIUS
Lina Preikšienė
Lina Preikštienė

Ugdymo partnerė, organizacijų psichologė

Comments Box SVG iconsUsed for the like, share, comment, and reaction icons
Penktadienį Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka skambėjo klausimas, kuris šiandien aktualus kiekvienam – kaip žinutė virsta konfliktu ir ką galime padaryti, kad ji taptų dialogo pradžia.

Džiaugiamės, kad #GrandPartners ugdymo partnerė Ieva Daubaraitė-Palmquist šiame renginyje argumentuotai kalbėjo apie visuomenės susiskaldymą bei ribą tarp paveikios komunikacijos ir emocinės manipuliacijos, o diskusijoje su žiniasklaidos ir komunikacijos profesionalais buvo ieškoma atsakymų apie realią atsakomybę viešojoje erdvėje.

Ačiū organizatoriams ir diskusijos dalyviams už prasmingą, aktualų ir bendruomenę telkiantį pokalbį!Image attachmentImage attachment+1Image attachment

Penktadienį Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka skambėjo klausimas, kuris šiandien aktualus kiekvienam – kaip žinutė virsta konfliktu ir ką galime padaryti, kad ji taptų dialogo pradžia.

Džiaugiamės, kad #grandpartners ugdymo partnerė Ieva Daubaraitė-Palmquist šiame renginyje argumentuotai kalbėjo apie visuomenės susiskaldymą bei ribą tarp paveikios komunikacijos ir emocinės manipuliacijos, o diskusijoje su žiniasklaidos ir komunikacijos profesionalais buvo ieškoma atsakymų apie realią atsakomybę viešojoje erdvėje.

Ačiū organizatoriams ir diskusijos dalyviams už prasmingą, aktualų ir bendruomenę telkiantį pokalbį!
... DaugiauMažiau

1 savaitę prieš
Džiaugiamės, kad „Meistrų akademiją“ užbaigė jau ir antroji Vilniaus Paukštynas grupė! 🎉
Tai ne tik užbaigti mokymai, bet ir pradžia dideliems pokyčiams organizacijoje. Per šį laikotarpį dalyviai išmoko ne tik kaip gerinti savo kasdienius sprendimus, bet ir kaip užtikrinti nuolatinį procesų tobulinimą. Šios akademijos rezultatai – tai aiškūs pokyčiai tiek individualioje vadovų praktikoje, tiek bendrame gamybos efektyvume. Kai vadovas geba aiškiai matyti ir taikyti naujus darbo standartus, kai atsakomybė už procesus ir žmones tampa natūraliu kasdieniu įpročiu, rezultatai pasiekia aukščiausią lygį.

Ačiū Vilniaus Paukštynui ir visiems dalyviams už bendrystę!

Džiaugiamės, kad „Meistrų akademiją“ užbaigė jau ir antroji Vilniaus Paukštynas grupė! 🎉
Tai ne tik užbaigti mokymai, bet ir pradžia dideliems pokyčiams organizacijoje. Per šį laikotarpį dalyviai išmoko ne tik kaip gerinti savo kasdienius sprendimus, bet ir kaip užtikrinti nuolatinį procesų tobulinimą. Šios akademijos rezultatai – tai aiškūs pokyčiai tiek individualioje vadovų praktikoje, tiek bendrame gamybos efektyvume. Kai vadovas geba aiškiai matyti ir taikyti naujus darbo standartus, kai atsakomybė už procesus ir žmones tampa natūraliu kasdieniu įpročiu, rezultatai pasiekia aukščiausią lygį.

Ačiū Vilniaus Paukštynui ir visiems dalyviams už bendrystę!
... DaugiauMažiau

2 savaites prieš
5 būdai padidinti „laimės hormonų“ ir motyvacijos lygį kasdien

5 būdai padidinti „laimės hormonų“ ir motyvacijos lygį kasdien

Norėdami padidinti darbuotojų motyvaciją konkrečiai veiklai, galime pasitelkti „laimės hormonus“. Kas tai yra „laimės hormonai“, kaip jie susiję su motyvacija ir įsitraukimu, galite plačiau pažiūrėti ir paklausyti vaizdo įraše:

Terminas „motyvacija“ visuomet susijęs su veikla, veiksmu, elgesiu. Mes esame motyvuoti daryti kažką arba nemotyvuoti atlikti kažko kito. Tai, kiek esame motyvuoti užsiimti tam tikra veikla, labai priklauso nuo mūsų organizme esančios cheminės medžiagos – neuronešiklio (kartais vadinamo „laimės hormonu“) – dopamino. Kuo daugiau dopamino, tuo daugiau motyvacijos. Būdai, kaip padidinti dopamino kiekį: 

Užduoties skaidymas

Ir pasiekus didelės apimties tikslą, įgyvendinus ilgalaikį projektą, ir atlikus 1 valandos trukmės užduotį, išsiskiriančio dopamino kiekis būna panašus. Todėl suskaidydami konkrečią didelės apimties užduotį į mažas užduotis, jas suplanuodami ir įsisąmonindami, kad jau atlikome, gauname daugiau dopamino, o taip pat ir motyvacijos toliau atlikti ir kitas tos didelės užduoties dalis.

Pasidžiaugimas mažomis pergalėms 

Įgyvendinant pokyčius ar projektus pasitaiko, kad atsiduriame situacijose, kai motyvacija krenta: galbūt susidūrėme su trukdžiais, kliūtimis, problemomis, gal jaučiame, kad ilgai negauname naudos, kurios tikėjomės iš pokyčio ar projekto. Jei įsisąmonintume, akcentuotume ir kitiems komunikuotume tai, kas jau pasisekė, ką jau įveikėme, kokį rezultatą (nors ir nedidelį) jau gavome, šio „laimės hormono“ išsiskirtų daugiau.  

Įsisąmoninimas, ką nuveikėme kiekvieną dieną 

Kiekvienam yra pasitaikę dienų, kai jaučiamės, jog „nieko nenuveikėme“ per visą dieną. Tokio jausmo priežastis dažniausiai yra tam tikrų svarbių dalykų (o kartais tiesiog kokio nors vieno darbo) neatlikimas dienos eigoje.  Šį jausmą gali padėti sustabdyti suvokimas, ką visgi nuveikėme. Neabejoju, kad rasime nuveiktų, bet greitai pamirštų darbų, kuriuos prisiminus gali kilti įkvėpimas daryti ir kitus darbus.  

Lūkesčių ir rezultatų balansas 

Kai veikloje tikimės pasiekti rezultatą, didėja motyvacija tai padaryti, tačiau jei lūkesčiai per dideli ir nepasiekiame norėto, planuoto rezultato, nusivylimas tuo gali sumažinti norą koreguoti, iš naujo atlikti tą užduotį ar imtis kitų panašių veiklų. Todėl norint išlaikyti motyvaciją, geriau pradėti nuo mažesnių lūkesčių, mažesnių siekių ir vis juos didinti, nes posakis „sėkmė sėkmę gimdo“ – ne iš piršto laužtas.  

Pozityvių aspektų ieškojimas 

Kai veikloje ar projekte akcentuojame tik problemas, motyvacija tuo užsiimti mažėja, nes neturime sąlygų, kad išsiskirtų dopaminas. Jei net ir iškilus problemai, nuolat ieškotume pozityvių aspektų, pavyzdžiui, kokias pamokas galime išmokti, kokiais prevenciniais veiksmais galėtume užsiimti, o kartais – net kokios tiesioginės naudos galėtume turėti iš konkrečios problemos, įgautume daugiau energijos išspręsti problemas ir judėti toliau.

GRAND PARTNERS ugdymo partnerė
Lina Preikšienė

Rekomenduojamos naujienos ir straipsniai

Mes žinome, kaip pagreitinti
vadovų ir jų komandų
kelią į sėkmę!
Shopping Cart
Scroll to Top